Upelis

Tai jis pasibaigia kriokliu taigi geriau čia nesimaudyti, nes srovė išties labai stipri.

Ashley ėjo link upelio spoksodama į keistos formos akmenėlį rankoje. Sustojo suglumusi ir kilstelėjusi smakrą apžvelgė vietovę. Šyptelėjo, lyg radusi tai, ko ieškojo. Priėjusi prie upelio atsitūpė ir šiek tiek pasitaisė suknelę, kad ši nepasiektų vandens ir nesušlaptų. Mergina įmerkė akmenėlį į vandenį ir užsimerkė. Taip buvo minutę, ar kelias, kol šaltame upelio vandenyje esanti ranka ėmė dilgčioti. Tuomet Ash giliai įkvėpė ir sušnabždėjo kelis, rodos niekam kitam nesuprantamus žodžius ir paleido akmenuką. Tada atsitiesė ir dirstelėjo į ranką, ant kurios atsirado keli nežymūs ornamentai.

Atskrido.Nusileido.Atsisėdo šale upelio.

Ashley išgirdusi neaiškų garsą, kuris pasirodo pasigirdo, kai netoliese buvusi mergina nusileido ant žemės, pažvelgė ton pusėn. Tada staigiai susivokusi dirstelėjo į savo ranką. Bet ornamentas jau buvo dingęs. Ir vis per Ash išsiblaškymą. Mergina garsiai nusikeikė ir nepatenkinta pažvelgė į netoliese buvusią vampyrę.

Žvelgė į vandenį.Ieškojo žvilgsniu ten ko nors neįprasto...Ko nors stebuklingo,bet ten nieko nebuvo,nieko neįprasto.

Ashley rankom paėmė už savo suknelės ir nežymiai kilstelėjusi ją ėmė eiti link merginos. Atrodė supykusi. Vis dėlto sustojo už kokių dešimties metrų. Panosėje suburbėjo kelis neaiškius žodžius ir mostelėjo ranka. Tuo metu iš upelio plūstelėjo vanduo tiesiai į merginą. Ash patenkinta išsišiepė. Paplekšnojo rankomis, lyg atlikusi kokį darbą ir kilstelėjo smakrą. Nežinojo, kad toji mergina buvo vampyrė. Paprastai ant tokių stengdavosi nesirauti.

Kai vanduo apliejo ją,ji taip supyko...
-Kaip dristi...-sumurmėjo ir išiepė savo iltis ir atsisuko į merginą.-Kvaiša neraliuota,kaip dristi ant manęs pilti vandenį?-užrėkė ir pakilo į orą smarkiai sumosuodama savo sparnais.

Neslėpkime, Ashley išsigando, pamačiusi jos iltis, bet žinoma, to neparodė. Atvirkščiai, mergina tik šyptelėjo..
- tu man sutrukdei. - pareiškė lengvabūdiškai gūžtelėdama pečiais.
- nors... čia juk ne aš. - linktelėjo.
- matyt tiesiog gamta nemėgsta tokių būtybių, kaip tamsta.

-Sutrugdžiau?-sustūgo.-Jai tavo dėmesys kitoje pusėje aš nieko dėta,-užstaugė ir prilėkusi prie jos su nagais įsikibo jai į kaklą.

Ashley nespėjo sureaguoti, kai Ichii rankos jau buvo ant jos kaklo. Ragana uždėjo rankas ant vampyrės rankų, bandydama jas patraukti. Deja, sunkiai sekėsi. Ji ėmė greitai panosėje murmėti žodžius visai pašnibždom, nes oro jos plaučiuose buvo mažiau ir mažiau. Akys rodės pajuodavo, kai Ash akimirkai pasirodė kaip bekūnė dvasia. Tokiu būdu išsivadavusi iš vampyrės nagų nukrito žemėn ir atgavo normalią būseną. Ėmė garsiai kosėti, susiėmusi už kaklo.

Pradėjo griežti dantį.
-Tikiuosi pasimokėj,-piktai iškošė ir nuėjo.

- pamokyk dar, to neužteko! - užklykė ji įpykusi. Pyko ne tik ant tos merginos, pyko pati ant savęs, kad nesugebėjo laiku sureaguoti. Taip ir liko klūpoti ant žemės, ranka trynėsi kaklą. Tuomet atsisėdo. Atsiduso. Pažvelgė į tekantį vandenį tikėdamasi, kad tai jai padės nurimti.

Nuo pilies atskridęs drakonas nutupė prie upelio ir pakeitė atgal išvaizdą į žmogaus.
- Aš tau sakiau, nereikia taip dažnai keistis į drakona.- Vėl iš karto pradėjo pyktis.

Ashley tuo metu, kai netoliese atsirado drakonas trynėsi kaklą, kurį baisiai skaudėjo. Jame matėsi dar žymės, kur vampyrė buvo suėmusi. Tačiau dabar jos dėmesį patraukė drakono virsmas į žmogų. Mergina giliai atsikvėpė. Paprasčiausiai negalėjo atrodyti silpna prie kitų, todėl veide pasirodė nežymi šypsenėlė, kuri rodos buvo kiek pašaipi. Ragana atsistojo ir nužvelgė vaikiną.
- manote, tamsta, tampate silpnesnis, kai keičiatės? - kilstelėjo antakius kreipdamasi į vaikiną.

- Koks tavo reikalas kale.- Pasakė kai visada juodoji jo pusė ir iš karto įsiterpė geroji.
- Atsiprašau už mano draugo išsišokimą, bet mes tiesiog nenorim atkreipti dėmesio.

Ashley prisimerkė, išgirdusi šiurkštų atsakymą. Tačiau gerokai nustebo išgirdusi kitą vaikino ištartą sakinį. Kelias akimirkas ji tylomis nužiūrinėjo vaikiną šį bei tą svarstydama. O tuomet garsiai nusijuokė.
- žavu. - tarstelėjo.
- Susidvejinusios asmenybės man visuomet kėlė žavesį. - pareiškė ji paaiškindama ir tuojau pat, nežymiai kilstelėjusi savo suknelę, kad būtų lengviau eiti, žengė prie jo.
- ir taip, abejoju ar Jums itin naudinga, kai kiti žino apie jūsų esybę. Sakoma, kad drakonai būna itin geri augintiniai. Tai tiesa? - kiek pašaipiai šyptelėjo ir žaismingai nusijuokė.

- Tikrai ne.- Atsakė abu pritardami tam.
- Drakonai nėra augintiniai, tik ne mūsų šeima.

- ne? - atrodė kiek apsimestinai nusivylusi.
- o taip tikėjausi tave prisijaukinti. - pavartė akis ir sustojusi priešais jį pakreipė galvą į šoną įsižiūrėdama į jo akis.
- toks mielas buvai. Na, ne dabar, tikrai ne, kai buvai drakonu. Žinai, tau tikrai vertėtų visą laiką būti drakonu. Žymiai naudingesnis būtum. - pareiškė.

Suėmė jos ranką.
- O gal man būnant drakonu tave suėsti? Kaip tik senai ędžiau.- Pasakė neaišku kuri pusė ir greit pavirto drakonu, mergina kabojo gal kokia 10 metrų aukštį, gal ir daugiau.

Kai vaikinas suėmė jos ranką Ashley sustingo, trūktelėjo ranką atgal, bet ištrūkti nepavyko. Kai Ash pakibo ore, ji suklykė.
- ne! - surėkė ji pasimuistydama. Ji buvo gerokai išsigandusi.
- ė, ne... - bandė kartu nurimti ir nuraminti drakoną.
- supranti, tiesiog tau neapsimoka... Jeigu neseniai ėdei... - sumurmėjo, kita ranka įsikibdama į drakoną, kad nenukristų.

Sparnai pradėjo nikti ir greit atvirto žmogumi. Laikė merginos ranką.
- Daugiau nekalbėk apie drakonus, kaip apie augintinius, tai siutina.- Susiraukė.

Ashley nusileidusi ant žemės pasijuto kur kas saugiau. Suvokė, kad gali vėl elgtis kaip nori. Ji vėl trūktelėjo ranką, norėdama, kad vaikinas ją paleistų, bet ištrūkusi neišlaikė liksvaros ir nukrito ant žemės.
- kalbėsiu, ką norėsiu! - atrėžė ji.
- aš nekalta, kad tu jau kažkam priklausai ir tavęs prisijaukinti neišeina. - žaismingai nusijuokė.

- Aš niekam nepriklausau.- Susiraukė, o kita jo pusė ištiesė ranką, norėdamas padėti jai atsistoti.

- žinai, iš dalies tuo džiaugiuosi. Būtų apmaudu, jei priklausytum kokiam vampyrui ar panašiai. - sumurmėjo, tačiau tik atbula ranka trinktelėjo jam per ranką.
- nereikia man tavo pagalbos. - susiraukė ir šiaip netaip pati atsistojo. Kilstelėjo galvą aukštyn kiek įsitempusi.
- ir žinai, esi kiek agresyvus, patarčiau šiek tiek savo nervus patvarkyti. - pašaipiai pareiškė.

Iš dangaus lėtai nusileidžia mergina,kai tik kojos pirštu galais paliečia upelio vandenį, jis virsta ledu ir taip prieš jai padedant koja ant vandens ten atsiranda ledas, o ten kur nukėlė koją, ledas ištirpo. Taip mergina saugiai nužingsniavo iki kranto. Jos sparnai dingo ir basa ilgaplauke mergina stovėjo prie kranto žvelgdama į dangų.