Poilsiavietė

- Blogai žaidi.- Nusišypsojo, bet ši kartą jau abi jo pusės, neaišku kodėl šį kartą, tikriausiai patiko mergina.

I tuos du šypsnius Emilin atsakė susiraukusiu ir smerktinu žvilgsniu.-Nemegstu žaisti gražiai.

Susiraukė.
- O tu nors kartą pabandyk, tada gal patiks.- Pasakė piktoji pusė.

Pasitrauke nuo vaikino iki suoliuko-Žinai niekada patarimu neklausau ir nebijiok tai nebus išskirtinis kartas- jau butu ji privertusi šokti tik juto kad negali prieiti prie jo kraujo.

Priėjo prie jos.
- O gal padarysi man išimti?- Nusišipsojo labai jau mielai.

-Ne-Grieztai taria ir sypteli tokia agresyvia šypsenele tik del visoko pasitreukia žingsni nuo jo, užteko praito prisilietimo.

Paėmė ją už rankos, o toks prisilietimas leido jam užvaldyti jos jausmus visiškai.

Emilin susiraukia-Net nebandyk arba užtai sumokesi skaudžiai-pikta tarė.

- Kaip?-Blogoji pusė nusijuokė.- Gerai, kaip nori.- Pasakė ir atsitraukė nuo jos.

-Patikėk sugebėčiau tavo gyvenimą paversti pragaru, nes tą aš moku geriausiai- nusisuko nuo jo, nes miške jautė kažkur esanti kiškutį.

Priėjo prie jos ir jo veidas tarsi pasikeitė.
- Nori paskraidyti?- Paklausė jos.

-Ką?-Nesupratusi paklausė kadangi kiek nusistebėjo, kad jis vėl ją užkalbino tai vos nenuvirto iš nuostabos.

- Nori paskraidinsiu.- Pasakė pažvelgdamas į jos veidelį.

Kilstelėjo tobulą antakiuką-Ir galiu paklausti kaip tu tai sugebėsi?

- Pabandyk atspėti.- Pasakė ir atsitraukė nuo jos per kelis žingsnius.

Pažiūri į jį prisimerkusi -Negi tu koks drakonas?

Nusišypsojo ir sparnai pradėjo lysti iš jo nugaros, vienas baltas, o kitas juodas. Greit transformacija buvo baigta.

Emilin pažiurėjo į drakoną-Kietai.

- Lipk ant nugaros.- Suriaumojo.

Kazkaip sugebėjo užsiropšti jam ant nugaros, tada pažiurėjo i kitą merginą ir gražino jai ta jos arkliuką. Tada paziurejo į drakoną-Numesi užmušiu.

- o tu pabandyk mane užmušti.- Nusijuokė tamsioji pusė ir mostelėjo sparnais, iš kart pakilo kila į aukštį ir pradėjo skraidyti ratais.

-Sugebėsiu-Nusišypsojo ir pasijautė kai kokia kauboja ant arkliuko.

- Ei, aš tau ne arkliukas.- Pasakė pakildamas dar aukščiau ir staigiai pasileidęs žemyn.. Prie pat žemės praskrido ir vėl pakilo į orą.

-Neaa , tu biginis arklys-Išplėtus akis šypsojosi.

Supyko blogoji pusė, todėl buvo priversti nusileisti. Tik nusileido ant žemės ir iš karto atvirto, o merginą laikė ant rankų.